Džiugi žinia namų savininkams – nuo 2016 metų sausio 1 dienos naujai pastatyti namai turės būti tik A energetinės klasės. Tai reiškia, kad jie bus itin taupūs, o tai priartins juos prie pasyvaus namo statuso. Tik priartins? Deja taip, nes pasyvus namas yra aukštas visų sistemų suderinamumas, o ne tik kokybiškas apšiltinimas ir gražios nuotraukos termovizoriuje su daug mėlynos ir mažai raudonos spalvos (mėlyna – šalta, raudona – karšta, o jų intensyvumas parodo, per kurias vietas šiluma palieka namus).
Pasyvus namas dar tik žengia pirmuosius žingsnius Lietuvoje, kai Europoje jau kalbama apie aktyvius namus – tokius, kurie gali pasigaminti savo energiją ir jos perteklių atiduoti bendruomenės reikmėms, pavyzdžiui, kelių gatvės stulpų apšvietimui, šalimais esamiems ūkiniams pastatams ar šiltnamiams ir t.t. Pasyvus namas kol kas dar energijos negamina, tik vartoja, bet labai saikingais kiekiais.
Toks namas projektuojamas atsižvelgiant į mūsų šalies oro sąlygas, saulės aukštį žiemą, turimus žemės išteklius. Tai reiškia, kad didžiausi namo langai yra pietinėje pusėje, o šiaurinė namo pusė rekomenduojama iš viso be langų. Kai kas net specialiai tą pusę apkasa žeme ir padaro dirbtinę kalvą, jei tai įmanoma, nes žemė – puikus būdas sulaikyti įeinančią ir išeinančią šilumą. Kitas momentas – vidinis oro srovių reguliavimas rekuperacinės sistemos pagalba. Viskas gana nesudėtinga, tačiau dar nauja. Jei visą vakarą šeima laiką leidžia virtuvėje, šioje patalpoje oro temperatūra pakyla keliais laipsniais aukščiau, negu kitur. Specialių ventiliatorių pagalba šis šilumos perteklius yra paskirstomas po kitas patalpas, o tai reiškia, kad jų tuo metu nebereikia šildyti nei elektra, nei kietu kuru.
Visa tai nebūtų įmanoma, jei ne patikimos apšiltinimo medžiagos. Daugiausiai energijos iš namų „bėga“ pro langus, duris ir stogo kraštus. Sienos dabar itin patikimai apsaugo nuo šilumos praradimo, tačiau minėtos vietos išlieka problemiškos. Dėl to joms reikia skirti itin daug dėmesio ir pasirinkti ne tik kokybiškas apšiltinimo medžiagas, bet ir tvirtinimo elementus, bei meistrus, kurie tai darys. Bet kokia saviveikla ar bandymas apsišiltinti žiūrint mokomuosius Youtube filmukus veda prie energijos praradimo. Tiesiog, kai reikės nustatinėti pastato energetinę klasę, galite geriausiu atveju tikėtis B klasės, o ne A, A+ ar A++ – energetinių klasių, kurios yra būdingos pasyviems namams. Pasyvus namas – ne tik kokybiškos medžiagos, bet ir kokybiškas darbų atlikimas, o tai mūsų statybos rinkoje reiškia brangesnes kvadratinio metro kainas. Turėtume suvokti, kad brangesnė investicija dabar veda prie pigesnio išlaikymo po 10, 20 ar net 30 metų.
