Elektros tiekėjas: kai jų tiek daug, pasirinkti gali būti ne taip ir paprasta

Daugelis žmonių permainas, nesvarbu, kurioje srityje šios bebūtų,  priima su nerimu. Elektros tiekėjas – ne išimtis. Iki šiol visi tiesiog naudojomės elektros energiją ir už ją mokėdavome, nesukdami galvos, kur nueina mūsų pinigai. Tačiau naujiena, jog šioje srityje yra panaikinamas monopolis ir kiekvienas gyventojas, įvertinęs tam tikrus niuansus, pats gali nuspręsti, iš kurio tiekėjo pirks elektros energiją. Tiesą sakant, tai – jau šiek tiek pasenusi žinia. Pirmajai grupei priklausantys gyventojai, kurie suvartoja daugiau nei 420 kWh per mėnesį ir už sunaudotą elektros energiją moka daugiau nei 60 eurų, šį sprendimą priimti turėjo jau pernai metais. Vadinasi, „smulkesnieji“ elektros energijos vartotojai turi savotišką privilegiją, remiantis kitų jau turima patirtimi bei pasinaudoję didesniu laiko, priimti racionalesnį sprendimą. Tačiau, kaip bebūtų, net ir šiuo atveju gali kilti daug neaiškumų. Galbūt šiame straipsnyje pateikta informacija padės jums priimti tvirtesnį sprendimą.

Net neabejojame, jog kiekvienas potencialus energijos tiekėjas visais kanalais bandys prisibelsti į jūsų namus. Tai gali būti tiek bendro pobūdžio reklama, pavyzdžiui, gatvėse pasitinkantys stendai, tiek ir asmeninio pobūdžio reklaminiai pranešimai į elektroninį paštą ar SMS žinute. Neskubėkite susivilioti patraukliausia reklamine žinute: ne tai yra jums aktuali nauda. Atidžiai išanalizuokite skirtingų elektros tiekėjų siūlomus pasiūlymus. Vienas iš galimų kainodaros variantų – kainų skaičiavimas atsižvelgiant į elektros energijos kilmę, tačiau yra ir kitų galimų kainos skaičiavimo būdų. Išsiaiškinkite, kuris variantas yra jums priimtiniausias ir pasirinkite jį.

Būtina žinoti, iš kokių kintamųjų yra sudaryta elektros kilovatvalandės kaina. 60 proc. pastarosios yra nustatoma remiantis valstybės nurodymu, tuo tarpu 40 proc. gali kisti, nes yra įtakojama biržos bei konkretaus elektros tiekėjo pasiūlymų. Rinkitės finansiškai ekonomiškiausią variantą. Juk, šiaip ar taip, vertinant metines išlaidas, elektra sudaro gana solidžią išlaidų dalį. Jei galima sutaupyti, būtų neprotinga tokia galimybe pasinaudoti.

Jei jau nusprendėte, jog būtent vienas ar kitas elektros tiekėjas bus jūsų partneris, informuokite pastarąjį apie tai i sudarykite sutartį. Apie savo sprendimą AB „Ignitis“ jums informuoti nereikės, tai padaryti jūsų naujasis tiekėjas.

Saulės elektrinės 10 kW – pamirškite išlaidas už elektros energiją!

saulės elektrinėSaulės elektrinės, už kurias galima gauti paramą iš APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) dydis gali būti nuo 1 iki 30 kW galios. Vidutiniškai namų ūkiui reikėtų 4-5 kW saulės jėgainės.

10 kW galingumo saulės elektrinė padės ženkliai sutaupyti

Jeigu namo, vandens šildymui naudojama elektra ar norima turėti elektromobilį – saulės elektrinės 10 kW galios būtų geriausias sprendimas.  Tokio dydžio elektrinė per metus pagamintų apie 10 000 kWh elektros, o šio kiekio energijos užtenka visos didelės šeimos buitiniams poreikiams ir kitai elektra maitinamai įrangai.

2020 metais 1 kWh elektros gyventojams kainuoja 0,149 euro centų. Taigi 10 kW saulės elektrinė per metus sugeneruoja elektros už 1490 eurų. Tiesa, šiltuoju metų laiku elektros pagaminama daugiau ir jos perteklius įprastai saugomas „Ignitis“ įmonės tinkluose. Už pasaugojimą rekomenduojama atsiskaityti su tinklais, atiduodant 36 procentus pagamintos elektros. Taigi, turint saulė elektrinę, galima pamiršti dideles išlaidas už elektros energiją.

Kokiu būdu įrengiamos saulės elektrinės 10 kW galios?

Elektrinės gali būti montuojamos ant šlaitinio ar plokščio namo stogo, arba ant žemės. Montuojant ant šlaitinio stogo 1 kW galios įrengti reikia 6 m2 ploto. Ant plokščio stogo ar žemės – 1 kW reikės 10 m2 ploto. Saulės elektrinės 10 kW komplektuojamos iš 29-33 modulių. Visa sukonstruota sistema užima apie 60 m2 ploto, todėl geriausiai ją įrengti ant didesnio stogo. Jeigu jo ploto neužtenka, saulės jėgainę galima montuoti ant žemės. Vis tik šis įrengimo būdas yra rečiau naudojamas dėl didesnių konstrukcijos kaštų. Net ir neturintys savo nuosavo stogo ar žemės sklypo taip pat gali turėti jėgainę saulės elektrinių parke.

Įsirengti saulės jėgainę užtruks nuo 1 iki 5 mėnesių. Darbų greitis priklausys nuo sutartyje numatytų sąlygų, pasirinktų medžiagų.

Norintys turėti saulės elektrinę, kviečiami susisiekti su „Saulės grąža“ specialistais. Jie pateiks geriausiai kiekvieno poreikius atitinkantį pasiūlymą, patars, kokio dydžio jėgainė yra reikalinga. Pasirašius sutartį, specialistai padės suderinti visus reikiamus leidimus, suprojektuos brėžinius ir kokybiškai atliks jėgainės įrengimo darbus.

Kokią elektrą vartojame?

elektros tinklų projektavimasLietuvos energetikos rinka per pastaruosius kelerius metus gerokai pakito. Anksčiau elektrą šaliai tiekė ir gamino viena įmonė, gamyba bei tiekimas taip pat buvo koncentruotas. Šiandien situacija gerokai liberalesnė ir palankesnė, ypač vertinant pagal ES teisinius reikalavimus. Labiau tarptautinius teisės aktus atitinka ir elektros tinklų projektavimas, pakilęs į kur kas aukštesnį lygmenį.

Vienas esminių pastaraisiais metais įvykusių pokyčių – nutraukta Ignalinos atominės elektrinės veikla. Dėl to Lietuvos statusas kardinaliai pakito: iš šalies eksportuotojos ji tapo elektros energiją importuojančia šalimi. Tiesa, elektros energijos gamyba šalyje vis dar užsiima viena bendrovė, elektrą gaminanti trijuose šalies miestuose – Elektrėnuose, Kruonyje ir Kaune. Šios elektrinės, nors visų šalies gyventojų elektros energija ir neaprūpina, tačiau bent iš dalies šaliai leidžia išlaikyti energetinę nepriklausomybę.

Įmonė „Lietuvos energijos gamyba“ daugiausiai dėmesio skiria atsinaujinančiai energetikai. Ji pagamintą energiją ne tik parduoda, tačiau ir balansuoja energijos tiekimo paslaugą. Elektrai gaminti panaudojama hidroenergija, kurios rezervai yra nesenkantys, švarūs.

Skaičiuojama, kad šalyje esančios elektrinės teoriškai galėtų pagaminti tiek elektros energijos, kiek reikėtų visai šaliai, tačiau pagamina apie ketvirtį reikiamo elektros kiekio. Kodėl? Gamybos kaštai yra dideli, todėl brangi elektros energija negali konkuruoti su iš užsienio importuojama pigesne.

Daugiausiai elektros energijos į mūsų šalį atkeliauja iš Estijos, Skandinavijos valstybių, tačiau importo struktūrą šiek tiek lemia ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, vasarą ir rudenį elektra į šalį tiekiama iš Rusijos. Tuo tarpu Lietuvoje pagaminama elektros energija daugiau prekiaujama užsienio biržose, veikiant Šiaurės šalių rinkoje. „Lietuvos energijos gamyba“ šiuo metu biržose veikia pagal įprastą principą: pardavinėja elektros energiją už didesnę kainą ir ieško galimybių rasti pigesnės elektros energijos. Energiją pagaminti už mažesnę kainą pajėgi tik Kauno hidroelektrinė. Tačiau bendru atveju importuojama energija yra pigesnė už pagaminamą vietinėje rinkoje.

Taigi „Lietuvos energijos gamyba“ labiau funkcionuoja kaip įmonė, išduodanti veiklos leidimus ir licencijas, kad galėtų būti pradedamas elektros tinklų projektavimas, kaip elektros tiekėja, monitoringus atliekanti įstaiga, investuojanti, elektros energijos pardavimo ir gamybos rodiklius skaičiuojanti ir kitas panašias paslaugas teikianti organizacija.

 

 

 

 

Išmanūs elektros tarifai – modernus Elektrum specialistų sprendimas

elektros tarifai Elektrum tinklalapyjeElektros energijos reikšmė neginčijama. Tai būtinybė, už kurią mokami pinigai. Labai svarbu, kad sumokėjus dar liktų banknotų bei monetų kitiems dalykams. Vadinasi, reikia atsižvelgti į elektros tarifus. Yra du veiksniai, kurie lemia galutinę elektros kainą. Tai tarifai ir sunaudojamas kiekis.

Tarifai ir sunaudojamas kiekis – svarbūs rodikliai, pagal kuriuos galima prognozuoti, kiek ištuštės kišenė. Vis dėlto kai kurių elektros energijos tiekėjų filosofija kitokia. Štai elektros tarifai Elektrum, vieno iš energijos tiekėjų, internetinėje svetainėje, nurodomi kitokiu būdu. Kad taptų aišku, koks tas būdas ir kodėl taip padaryta, reikėtų kiek išsiplėsti.

Taigi, kaip nurodomi elektros tarifai Elektrum tinklalapyje? Pradėsime nuo štai ko – kiekvieno kliento poreikiai skirtingi, tad kažkoks vienas skaičius nebūtų pats optimaliausias sprendimas. Kalbama apie didžiules priešpriešas, tad viskas natūralu. Maža kavinė nesilygina jėgomis su prabangiu restoranu, kuriame vakarienė atsieitų kelis šimtus litų. Vienos ir kitos įstaigos elektros suvartojimas taip pat skiriasi. Na, ir žinoma, abiejų finansinis pajėgumas nevienodas. Negana to, galbūt vienai įstaigai reikalingos įvairesnės priemonės, kurios padėtų pritraukti žmonių. Kalba eina apie švieslentes ir pan., kurioms reikia elektros energijos. Tad tikrai nesunku suprasti, jog palankia kaina negali būti vadinami tiesiog elektros tarifai. Elektrum, tai suprasdami, pateikia keletą planų. Būtent jie yra naudingiausi verslui. Žinoma, ne visi iš karto. Nauda atsiskleidžia pasirinkus būtent tai, ko reikia, vadinasi, ne universalius tarifus, o tai, kas atitinka poreikius. Jau minėtas kavinės ir restorano pavyzdys leidžia suprasti, jog tie poreikiai būna įvairiausi. Viskas susiveda į vieną tašką – elektros tarifai Elektrum puslapyje yra kai kas daugiau nei paprastas skaičius. Tai viena sėkmingo bendravimo ir bendradarbiavimo dalių. Jei liaudyje sakoma, kad ir avys sveikos, ir vilkas sotus, tai šioje situacijoje galima perfrazuoti į kažką panašaus: „Ir paslaugos teikėjui nauda, ir klientas patenkintas.“ Aišku, jokiu būdu nei vienas nei kitas nelyginamas nei su avimis, nei su vilkais, tačiau liaudies išmintis čia tikrai pritaikoma.

Liaudies, ar ne liaudies, bet išmintis vis tik naudojama, siekiant priimti optimaliausius sprendimus. Pastarųjų gavimas – ne tik įvairių paslaugų teikėjų uždavinys. Patys klientai, ieškodami, kas atliktų vienokius ar kitokius darbus, kas suteiktų tam tikras paslaugas, turi pamąstyti, ko iš tiesų reikia. Juk vienam žmogui, vairuojančiam septintos serijos BMW nebūtinai reikalingas toks automobilis, o kitam „Toyota Yaris“ tiesiog per mažas. Tas pats taikytina ir kalbant apie paslaugas. Kad ne elektros tarifai Elektrum tinklalapyje nurodomi, o skirtingų planų ypatybės, jau išsiaiškinome. Atskleidėme ir tai, kad žodis „verslas“ nebūtinai reiškia tą patį – po juo gali slėptis ir maža įstaiga, ir didelis įstaigų tinklas. Skirtingi planai būtent tam ir sukurti, kad kiekvienas galėtų maksimaliai naudingai tvarkyti savo finansus. Pasitaiko ir atvirkštinių atvejų – ne visuomet geriausia tai, kas pigiausia. Sakykime, įmonei, sunaudojančiai 5000 kWh elektros energijos per mėnesį, tikrai netikslinga rinktis planą „Stabilus Klikt“. Aišku, tiek sunaudojant neprireiks ir „Klikt 8+“. Tuomet tinkamiausias aukso viduriukas – „Klikt 4+“. Na, o konkretūs elektros tarifai Elektrum specialistų pranešami užpildžius užklausos formą.

Pasaulis modernėja, o kartu su juo sprendimai tampa vis išmanesni. Iš tiesų gal netgi atvirkščiai – dėl vis išmanesnių sprendimų modernėja pasaulis. Verta pasakyti, jog elektros tarifų suvokimas kitu kampu yra viena tų krumpliaračio dalių, dėl kurių jau dabar kvėpuojame į nugarą ateičiai.