Kaip pasirinkti tinkamą pastato medžiagą šiltinimui?

namo šiltinimasGera šiltinimo medžiaga yra gyvybiškai svarbi kiekvienų namų dalis. Tobula šiluma bei mikroklimatas sudaro labai didelę dalį kiekvienų namų jaukumo, todėl gerai atlikti šiltinimo darbus yra privaloma. Gerai apšiltinta, sandari namų aplinka ne tik izoliuoja šilumą ir padeda sutaupyti, bet ir atneša į namus trūkstamo komforto. Gerai atliktas namo šiltinimas su kokybiškiausiomis medžiagomis padidins namų šiluminį efektyvumą. Tinkama medžiaga yra svarbiausia efektyvaus šiltinimo dalis, bet pasirinkimas yra kaip niekada didelis. Šiltinimas putomis, polistiroliu – ar jis efektyvesnis nei šiltinimas akmens vata ar ekovata? Kuri medžiaga labiausiai tiks jūsų namų apšiltinimui?

Pati populiariausia šiltinimo medžiaga – tai mineralinė vata. Šiltinimas akmens vata yra puikus pasirinkimas kainos ir kokybės atžvilgiu.  Kaina yra visai nedidelė, o medžiagos universalumas kalba pats už save. Naudojant Rockwool mineralinę akmens vatą tinkamai apšiltinsite kiekvieną namų kampą. Tinkamas sluoksnis akmens vatos puikiai apšiltins ne tik namų sienas, bet ir stogą, grindis. Apšiltinę namus mineraline vata sukursite puikią šilumos izoliaciją, ir ženkliai sumažinsite šilumos sąskaitas. Tvirtas, sandarus būstas bei taupus šildymas parodo, jog šis šiltinimo būdas yra vienas efektyviausių.

Putų polistirolas taip pat pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis. Šiltinimas putplasčiu yra nebrangus, tačiau puikiai atlieka savo darbą, dėl ko vis daugiau žmonių renkasi šią medžiagą. Kaip ir mineralinė vata, putų polistirolas tinka bet kokiam namų paviršiui, todėl jį galima naudoti įvairiausiems apšiltinimo darbams. Šis apšiltinimo būdas yra nebrangus, tačiau vienintelis medžiagos minusas – tai drėgmės laidumas. Nors jis yra visai nedidelis, blogai vėdinamam pastate besikaupianti drėgmė gali labai pakenkti namo konstrukcijai.

Šiltinimas ekovata yra efektyvesnis, tačiau kur kas brangesnis nei kiti variantai. Ši medžiaga yra ekologiška, todėl ji nekenkia gamtai. Pasirinkus ekovatą gausite ne tik nepriekaištingą apšiltinimą. Ji yra ne tik atspari didelei drėgmei, bet dėl savo ekologiškumo, medžiaga nedega, o smilksta. Ekovata ne tik puikiai apšiltina jūsų namus, bet ir kilus gaisrui stipriai sulėtina šį procesą ir gali padėti išgelbėti jūsų gyvybę bei namuose esantį turtą.

Kai pasirinkimas toks platus, prieš renkantis šiltinimo medžiagą vertėtų gerai įvertinti pastato būklę bei savo norus. Norintiems sutaupyti vienos medžiagos atrodys daug patrauklesnės, nei stipresni, bet brangesni konkurentai. Prieš pasirenkant šiltinimo medžiagą, gerai įvertinkite savo finansines galimybes bei pastato būklę. Atsižvelgus į pastato konstrukciją bei statybos medžiagas, jo šilumos laidumas gali būti labai skirtingas. Akmens vata šiltinimui tinka puikiai, tačiau yra ir brangesnių medžiagų, padedančių sukurti maksimalų komfortą. Tik gerai žinodami savo pastatą, jo privalumus bei trūkumus, išsirinksite tinkamą šiltinimo medžiagą. Kiekvienas žmogus nori pastovios šilumos savo namams, o tai užtikrina tik geras apšiltinimas.

Pasyvus namas – ne tik apšiltinimas

pasyvus namasDžiugi žinia namų savininkams – nuo 2016 metų sausio 1 dienos naujai pastatyti namai turės būti tik A energetinės klasės. Tai reiškia, kad jie bus itin taupūs, o tai priartins juos prie pasyvaus namo statuso. Tik priartins? Deja taip, nes pasyvus namas yra aukštas visų sistemų suderinamumas, o ne tik kokybiškas apšiltinimas ir gražios nuotraukos termovizoriuje su daug mėlynos ir mažai raudonos spalvos (mėlyna – šalta, raudona – karšta, o jų intensyvumas parodo, per kurias vietas šiluma palieka namus).

Pasyvus namas dar tik žengia pirmuosius žingsnius Lietuvoje, kai Europoje jau kalbama apie aktyvius namus – tokius, kurie gali pasigaminti savo energiją ir jos perteklių atiduoti bendruomenės reikmėms, pavyzdžiui, kelių gatvės stulpų apšvietimui, šalimais esamiems ūkiniams pastatams ar šiltnamiams ir t.t. Pasyvus namas kol kas dar energijos negamina, tik vartoja, bet labai saikingais kiekiais.

Toks namas projektuojamas atsižvelgiant į mūsų šalies oro sąlygas, saulės aukštį žiemą, turimus žemės išteklius. Tai reiškia, kad didžiausi namo langai yra pietinėje pusėje, o šiaurinė namo pusė rekomenduojama iš viso be langų. Kai kas net specialiai tą pusę apkasa žeme ir padaro dirbtinę kalvą, jei tai įmanoma, nes žemė – puikus būdas sulaikyti įeinančią ir išeinančią šilumą. Kitas momentas – vidinis oro srovių reguliavimas rekuperacinės sistemos pagalba. Viskas gana nesudėtinga, tačiau dar nauja. Jei visą vakarą šeima laiką leidžia virtuvėje, šioje patalpoje oro temperatūra pakyla keliais laipsniais aukščiau, negu kitur. Specialių ventiliatorių pagalba šis šilumos perteklius yra paskirstomas po kitas patalpas, o tai reiškia, kad jų tuo metu nebereikia šildyti nei elektra, nei kietu kuru.

Visa tai nebūtų įmanoma, jei ne patikimos apšiltinimo medžiagos. Daugiausiai energijos iš namų „bėga“ pro langus, duris ir stogo kraštus. Sienos dabar itin patikimai apsaugo nuo šilumos praradimo, tačiau minėtos vietos išlieka problemiškos. Dėl to joms reikia skirti itin daug dėmesio ir pasirinkti ne tik kokybiškas apšiltinimo medžiagas, bet ir tvirtinimo elementus, bei meistrus, kurie tai darys. Bet kokia saviveikla ar bandymas apsišiltinti žiūrint mokomuosius Youtube filmukus veda prie energijos praradimo. Tiesiog, kai reikės nustatinėti pastato energetinę klasę, galite geriausiu atveju tikėtis B klasės, o ne A, A+ ar A++ – energetinių klasių, kurios yra būdingos pasyviems namams. Pasyvus namas – ne tik kokybiškos medžiagos, bet ir kokybiškas darbų atlikimas, o tai mūsų statybos rinkoje reiškia brangesnes kvadratinio metro kainas. Turėtume suvokti, kad brangesnė investicija dabar veda prie pigesnio išlaikymo po 10, 20 ar net 30 metų.