Gyvenu Perkūnkiemyje, miegamajame rajone, kuris turbūt geriausiai žinomas Vilniuje. Tai rodo nuolatinis žiniasklaidos dėmesys. Savo rajonėlyje matau tam tikrus reiškinius, kurie man kelia nuostabą ir kartais net pasibjaurėjimą. Visai neseniai, šalia konteinerio radau didžiulį matracą. 2000×1800 mm matracas buvo pamestas tiesiog gatvėje, šlapias ir sulytas. Jis ten gulėjo bent dvi dienas. Niekas nepastatė jo, niekam jo neprireikė. Pas mus Perkūnkiemyje net elgetos padorūs – jie tokių daiktų net neima, nors jiems kai kas paliekama specialiai, nemetama į konteinerį su ta mintimi, kad paims…
Pats prieš savaitę pasiėmiau ir į bagažinę įsidėjau visai neblogą vatinę pagalvę – pavasarį nuvešiu į kaimo sodybą – ten ji tikrai pravers. Dar prieš kelias savaites į kitą kaimą nusivežėme medinę vaikišką kėdutę iš plokščių. Tokią paprastą, kurią vaikams sulaužyti itin sudėtinga. Pasigailėjau, kad iš arčiau neapžiūrėjau poros fotelių. Juos irgi būtų galima vežti į kaimo sodybą, nes ten gyvename nuo balandžio iki beveik lapkričio savaitgaliais. Daiktų pas mus išmeta tikrai daug.
Kodėl? Greičiausiai, nusiperkami nauji baldai, tad senieji be skrupulų išmetami. Kam temti juos į šiukšlyną ar kaimo sodybą, jei galima išmesti tiesiog gatvėje?.. Nesuprantu tokių žmonių. Juk visus baldus, kad ir senus, galima kažkam atiduoti, padovanoti. Kam juos išmesti? Jei jau neturite, kur dėti, parašykite skelbimą internete, kad dovanojate baldą ir viskas – kažkas atvažiuos ir paims. Dabar visos pakelės nusėtos padangomis ir visokiais rakandais, kuriais vaikai labai domisi…
