Keli filosofiniai pasvarstymai apie namus.
Lietuviui labai svarbu turėti butą arba namą. Savo. Stengtis nesinuomoti, bet turėti nuosavą būstą. Tai nacionalinis bruožas, kurį lydi ir kiti bruožai – intravertiškumas, nesuvokimas apie nuosavybės svarbą, nemokėjimas skaičiuoti pinigų ir taupyti. Deja prisideda dar ir nesugebėjimas laikytis sutarčių. Visa tai verda dideliame katile, kuris trukdo lietuviams nuomotis namus, o ne visą gyvenimą juos statyti vergaujant bankams.
Pradėkime nuo to, kad labai sunku dabar gauti žemės. Tiksliau sakant, gauti ją lengva, bet perkelti iš vienos vietos į kitą – sunku. Pavyzdžiui, mano tėvai turi 3 hektarus žemės. Jiems realiai pakanka 1 hektaro. 1 galėtų laisvai parduoti (už simbolinį mokestį) man, o kitą hektarą broliui. Mes tą žemę galėtume persikelti ten, kur gyvename. Brolis į nedidelio provincijos miesto priemiestį, o aš į Vilniaus priemiestį. Suprantame, kad tiek pat nepavyktų, tačiau man reikia 10 arų, broliui – 30, o ne viso hektaro. Taigi, iškeisti į brangesnę mes tikrai galėtume.
Tada prasideda kita problema – žemės paskirties keitimas. Iš žemės ūkio paskirties į namų valdą keitimas užtrunka keletą metų, kainuoja nemažus pinigus. Jei ši procedūra būtų kur kas sklandesnė, galėtume greičiau pradėti statybas. Juk komunikacijomis rūpintumėmės patys. Čia valstybė neturi jokio intereso. Tokiu būdu galėtume greitai pasistatyti sau namus.
Deja, leidimų šūsnys to ne visada leidžia padaryti greitai. Dėl to gyvenamė vagonėliuose ar laikinuose namuose, kurie dabar prilygsta normaliems namams (tik yra iki 55 kv. m ploto).
Jei tik būtų įmanoma viską atlikti greičiau, statybų ir NT sektorius suklestėtų…
O jei nuoma?
Vilniaus priemiesčiuose namo nuoma kainuoja 500-1500 litų mėnesiui su baldais ir buitine technika. Per metus sumokama 6000-18000 Lt. Gaila, kad skaičiavimai apie nuosavą būstą nėra tokie paprasti, nes paėmus paskolą išeina, kad sumokama bankui vos ne dvigubai… Perkant namą už 300 000 litų, sumokama bankui per tuos 20 metų 420 000 litų. Dar investuojama 100 000 į aplinką, vandenį ir kitas komunikacijas + 80 000 į interjero sprendimus. Taigi, 600 000 per 20 metų. Jei nuomojatės namą su baldais ir per metus sumokate kad ir 10 000 litų, išleisite tikrai mažiau, nes per 20 metų sumokėsite 200 000, o ne 600 000 litų. Atsakykite sau – ar tikrai apsimoka pirkti? Po dešimtmečio galite ieškoti kitų namų – erdvesnių, naujesnių be didelių investicijų.
Deja nuosavybė yra reikalinga daug kam – registruojant vaikus, steigiant verslą, norint balsuoti ir sąžiningai mokėti mokesčius. Nuomininko savo namuose registruoti niekas nenori, nes nėra galimybės jį paprastai iškeldinti pasibaigus nuomos terminui. Ši situacija prisideda prie to, kad NT nuoma Lietuvoje yra neperspektyvu.
Taip visi ir stumdosi tame NT liūne. Vietoj to, kad gyventų normalų gyvenimą. Senatvėje nebus kur prisiglausti? Pasižiūrėkite į tuos pensininkus, kurie visą gyvenimą gyveno bute centre. Dabar jų butai verti milijonų, todėl jie turės susimokėti dešimtūkstantinius mokesčius kasmet. Iš ko, gal iš savo pensijos? Nuoma visada buvo paprastesnis variantas, nes gali pasirinkti. Senatvėje gali gyventi kartu su kitais žmonėmis, šeimininkais, palaikyti jiems kompaniją. Taip linksmiau ir daug geriau, nes nieko nėra baisiau už vienatvę. Mūsų butai ar namai – nėra draugai, su jais pasikalbėti negalima..
Pasvarstykime geriau, kas mums labiau apsimoka – nuomotis ar statyti savo dėžutes?
