Žemės sklypų kadastriniai matavimai

kadastriniai matavimaiNorite statyti namą? Pirmiausiai reikia pasirūpinti sklypu. Patys pirmieji žingsniai turėtų būti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Be jų, deja, statiniai bus paskelbti nelegaliais ir turėsite juos nugriauti.

Kas yra kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai yra speciali geodezininkų paslauga. Jos tikslas – kaip įmanoma tiksliau išmatuoti turimą žemės sklypą ir jame esančius statinius, inžinerinius tinklus – kanalizacijos vamzdyną, elektrą, dujas ir t.t. Kadastriniai matavimai yra vykdomi naudojant itin tikslią įrangą GPS ir lazerinius tacheometrus, kurie itin tiksliai (milimetrų tikslumu) matuoja žemės sklypo ribas, posūkius, aukštį ir visus iškilimus. Surinkti duomenys apdorojami specialiomis kompiuterinėmis programomis ir nubraižomas brėžinys. Geodezininkų kvalifikacija ir techninė įranga lemia, koks tikslus bus kadastrinis matavimas. Su tokiu planu galima eiti į savivaldybės žemėtvarkos skyrių ir tęsti sklypo apiforminimo darbus.

Kada kadastriniai matavimai yra reikalingi

Kadastriniai matavimai yra reikalingi ne tik prieš statant namą. Yra nemažai situacijų, kai jums reikės šio plano ir ateityje. Pavyzdžiui, jei norėsite savo sklypą padalinti savo vaikams, kad jie paveldėtų tam tikras sklypo dalis ir pastatus. Taip pat, jei norėsite sklypą kartu su statiniais parduoti. Naujasis šeimininkas turi turėti tikslų planą su išmatavimais. Jei norite sklypą nuomoti (oficialiai), teks taip pat parodyti kadastrinius matavimus. Kiekvieną kartą, kai norėsite pastatyti naujus pastatus, taip pat reiks atnaujinti kadastrinius matavimus, kad į jau esamus būtų įtrauktas ir naujas pastatas. Tai svarbu ir NT vertintojams, kurie vertins jūsų sklypą pardavimo atveju.

Jei turite žemės ūkio paskirties sklypą, geodeziniai matavimai jums bus reikalingi, jei norėsite žemės paskirtį pakeisti į namų ūkio valdą, kad ten galėtumėte statyti gyvenamuosius pastatus. Žodžiu, matavimų prireiks ne vieną kartą ateityje, tad kuo greičiau susitvarkysite su jais, tuo bus visiems geriau.

Kaip viskas vyksta?

Viskas prasideda nuo kontakto. Susisiekiate su profesionaliais geodezininkais, išsiaiškinate paslaugų įkainius, kurie priklauso nuo sklypo ploto, matavimo sąlygų, vietos ir t.t. Pateikiate visus turimus dokumentus, liudijančius nuosavybės teisę, asmens tapatybę, įvairius planus, registo numerius ir t.t. Tada mažiausiai 2 geodezininkai važiuoja į jūsų nurodytą vietą ir pagal turimus duomenis suranda, kur prasideda jūsų sklypo ribos, kur jos tęsiasi. Naudodami labai tikslią techniką, jie išmatuoja aukštį, sklypo kraštus, posūkius, nustato, kur ir kokie pastatai stovi. Tada suveda duomenis į kompiuterinę programą, kuri padeda nubraižyti tikslų planą. Sutikrina planą su turimais duomenimis apie kaimynų sklypus ir paruošia pagal esamus LR reikalavimus. Planas yra patvirtinamas ir atiduodamas savininkui.

Kadastrinius matavimus patikėkite atlikti tik profesionalams – nesivaikykite mažiausios kainos.

Kreditai būsto remontui – protingiausias sprendimas, jei trūksta lėšų

kreditaiSakoma, kad namai yra mūsų tvirtovė, kitaip tariant, vieta, kurioje mes jaučiamės saugiausiai, jaukiausiai, į kurią visuomet malonu grįžti ir iš kurios kartais net nesinori išeiti. Tačiau, kad namai būtų tokia vieta kartais reikia įdėti nemažai darbo juos sutvarkant ir apstatant taip, kad jie atitiktų jų savininko skonį, kad būtent jam juose būtų malonu gyventi. Gali atrodyti, kad tai nėra labai sunki užduotis, nes svarbiausia, kad būstas būtų patogus, tačiau buto ar namo apdaila su kiekvienais metais sensta, o kartais tenka įsikraustyti į ne itin kokybiškai sutvarkytas patalpas, o juk kai lupasi tapetai ar dažai, pro stogą pradeda sunktis vanduo, o vonioje atsiranda pelėsis, namuose sėdėti pasidaro nebe taip malonu ir gera. Tokiu atveju ateina laikas namų remontui.

Kartais namų remontą nesunku atlikti ir patiems savininkams, pavyzdžiui, jei tereikia perdažyti kelis nedidelius plotus, tačiau kartais tenka keisti ir kelių kambarių tapetus, grindis, pertinkuoti ir perdažyti lubas, pakeisti plyteles vonios kambariuose ir virtuvėje, o toks remontas gali būti ne tik labai ilgas ir sudėtingas, bet ir brangus. Juk tokiu atveju sunku bus apsieiti be statybininkų pagalbos, teks pirkti daug naujų medžiagų. Tačiau, jei jūsų namams bergždžiai reikia remonto, o sąskaitoje švilpauja vėjai, nereikia nusiminti, nes jums gali padėti tokia paslauga kaip kreditai. Jei žmogaus pajamos yra pastovios, jis turi pastovų darbą legalioje firmoje, jam kreditai bus tikrai nesunkiai suteikiami. Nors remontai palyginus yra brangūs, tačiau jų kainos tikrai negalima lyginti su naujos mašinos ar naujo buto kaina, todėl paprastai remontams užtenka ir terminuotų kreditų, kurių suma neviršija keliasdešimties tūkstančių litų, o grąžinimo terminas – dešimties metų. Tokie kreditai yra išduodami beveik visuose komerciniuose bankuose, kartais tokias paslaugas gali suteikti ir greitieji kreditai, todėl kiekvienas gali pasirinkti sau patogų pinigų skolinimosi variantą. Taigi, geriau nelaukti dar keletą metų taupant pinigus, o pasiimti kreditą, kuris padės jums išpildyti jūsų svajones ir vėl tvarkingai bei patogiai gyventi.

Mano namai – mano tvirtovė

Keli filosofiniai pasvarstymai apie namus.

namai kaime

Lietuviui labai svarbu turėti butą arba namą. Savo. Stengtis nesinuomoti, bet turėti nuosavą būstą. Tai nacionalinis bruožas, kurį lydi ir kiti bruožai – intravertiškumas, nesuvokimas apie nuosavybės svarbą, nemokėjimas skaičiuoti pinigų ir taupyti. Deja prisideda dar ir nesugebėjimas laikytis sutarčių. Visa tai verda dideliame katile, kuris trukdo lietuviams nuomotis namus, o ne visą gyvenimą juos statyti vergaujant bankams.

Pradėkime nuo to, kad labai sunku dabar gauti žemės. Tiksliau sakant, gauti ją lengva, bet perkelti iš vienos vietos į kitą – sunku. Pavyzdžiui, mano tėvai turi 3 hektarus žemės. Jiems realiai pakanka 1 hektaro. 1 galėtų laisvai parduoti (už simbolinį mokestį) man, o kitą hektarą broliui. Mes tą žemę galėtume persikelti ten, kur gyvename. Brolis į nedidelio provincijos miesto priemiestį, o aš į Vilniaus priemiestį. Suprantame, kad tiek pat nepavyktų, tačiau man reikia 10 arų, broliui – 30, o ne viso hektaro. Taigi, iškeisti į brangesnę mes tikrai galėtume.

Tada prasideda kita problema – žemės paskirties keitimas. Iš žemės ūkio paskirties į namų valdą keitimas užtrunka keletą metų, kainuoja nemažus pinigus. Jei ši procedūra būtų kur kas sklandesnė, galėtume greičiau pradėti statybas. Juk komunikacijomis rūpintumėmės patys. Čia valstybė neturi jokio intereso. Tokiu būdu galėtume greitai pasistatyti sau namus.

Deja, leidimų šūsnys to ne visada leidžia padaryti greitai. Dėl to gyvenamė vagonėliuose ar laikinuose namuose, kurie dabar prilygsta normaliems namams (tik yra iki 55 kv. m ploto).

Jei tik būtų įmanoma viską atlikti greičiau, statybų ir NT sektorius suklestėtų…

O jei nuoma?

Vilniaus priemiesčiuose namo nuoma kainuoja 500-1500 litų mėnesiui su baldais ir buitine technika. Per metus sumokama 6000-18000 Lt. Gaila, kad skaičiavimai apie nuosavą būstą nėra tokie paprasti, nes paėmus paskolą išeina, kad sumokama bankui vos ne dvigubai… Perkant namą už 300 000 litų, sumokama bankui per tuos 20 metų 420 000 litų. Dar investuojama 100 000 į aplinką, vandenį ir kitas komunikacijas + 80 000 į interjero sprendimus. Taigi, 600 000 per 20 metų. Jei nuomojatės namą su baldais ir per metus sumokate kad ir 10 000 litų, išleisite tikrai mažiau, nes per 20 metų sumokėsite 200 000, o ne 600 000 litų. Atsakykite sau – ar tikrai apsimoka pirkti? Po dešimtmečio galite ieškoti kitų namų – erdvesnių, naujesnių be didelių investicijų.

Deja nuosavybė yra reikalinga daug kam – registruojant vaikus, steigiant verslą, norint balsuoti ir sąžiningai mokėti mokesčius. Nuomininko savo namuose registruoti niekas nenori, nes nėra galimybės jį paprastai iškeldinti pasibaigus nuomos terminui. Ši situacija prisideda prie to, kad NT nuoma Lietuvoje yra neperspektyvu.

Taip visi ir stumdosi tame NT liūne. Vietoj to, kad gyventų normalų gyvenimą. Senatvėje nebus kur prisiglausti? Pasižiūrėkite į tuos pensininkus, kurie visą gyvenimą gyveno bute centre. Dabar jų butai verti milijonų, todėl jie turės susimokėti dešimtūkstantinius mokesčius kasmet. Iš ko, gal iš savo pensijos? Nuoma visada buvo paprastesnis variantas, nes gali pasirinkti. Senatvėje gali gyventi kartu su kitais žmonėmis, šeimininkais, palaikyti jiems kompaniją. Taip linksmiau ir daug geriau, nes nieko nėra baisiau už vienatvę. Mūsų butai ar namai – nėra draugai, su jais pasikalbėti negalima..

Pasvarstykime geriau, kas mums labiau apsimoka – nuomotis ar statyti savo dėžutes?